Dictionary of the Lithuanian Language.
dvejoks — dvejóks, dvejókia bdv. Iš šiõs sutartiẽs turėjome dvejókią náudą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dvejokia — dvejóks, dvejókia bdv. Iš šiõs sutartiẽs turėjome dvejókią náudą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
būdinis — 1 būdinis, ė (neol.) adj. lingv.: Vardas yra dvejoks: daiktinis (substantivum) ir būdinis (adjectivum) S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
daiktinis — 1 daiktìnis, ė adj. (2) Š, daiktinis (1) 1. priklausantis daiktų sričiai: Daiktinis skaičius Z.Žem. Daiktinė teisė ... betarpinė teisė į daiktą Enc. Daiktìnis įrodymas BŽ49. 2. daiktui priklausantis: Vardas (nomen) yra dvejoks: daiktinis… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvejokiškas — dvejokiškas, a adj. (1) dvejoks, dvejopas: Yra dvejokiško alaus Ar. Rožė yra dvejokiška – viena daili, šviesiai žibanti, antra spuoguota rš. Dvejokišku būdu IM1878,32. dvejokiškai adv.: Mes dvejokiškai kiaušinius dažysim – žaliai ir raudonai Plm … Dictionary of the Lithuanian Language
dvejoksai — adj. m. žr. dvejoks: Kelerioksai yra gailesys? – Dvejoksai: tikras ir netikras S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
dvejopas — dvejopas, a adj. (1) K, à (3) Š 1. SD1171, SD48, R, H dvejoks, toks ir toks: Žmogus tas dvejopas – vieną sykį taip, antrą sykį antraip sako, masina J. Lietuvių kalba turi dvejopų būdvardžių J.Jabl. Dvikamienės pavardės šiandieną pažįstamos yra… … Dictionary of the Lithuanian Language
ženklakilis — ženklãkilis (neol.) sm. (1) kirčio ženklas: Ženklãkilis (ženklas akcento) dėvimas yra dvejoks JVXXIpsl. Paženklinimas su ilgu arba trumpu ženklakiliu JDIII, XIVpsl … Dictionary of the Lithuanian Language
